- timptelėjimas
- tìmptelėjimas sm. (1) NdŽ 1. Rtr, DŽ, KŽ → timptelėti 1: Dočkus kilpą vienu timptelėjimu sutrauko rš. Tėvas jį patupdo smarkiu timptelėjimu P.Cvir. 2. → timptelėti 3: Jokiu mostu, jokiu raumenų timptelėjimu neatsakė į visus karščiausius Geišės mylavimus, saldžiausius jo žodelius Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.